Ištark akimis „sudie“,
Jei balsu negali.
Rankas ne maldai sudėk –
Ar verta tai, ko gaili?

Lūpų, kietai sučiauptų,
Žodžiui liūdnam nepraverk.
Akys lai kalba – ne tu,
Juokis, nors norisi verkt.

Nužvelk ir eik išdidi,
Taip, kaip mokėjai kadais –
Kas, kad žiema arti –
Pavasariai dar ateis.

Tegul tarp uosių palšų
Vėjai sušluoja lapus.
Vien dygūs spygliai pušų
Žali viduržiemį bus.

Tenai – tankmėje miškų –
Neturi laikas vertės –
Nėra praeities laiškų,
Nei žodžių „labas“, „sudie“...