Virš sodo giedrą dieną –
Arti, labai arti –
Giedojo paukštis vienas,                          
Kad jo dalia karti.

Bejausmės juodos akys,
Pripildytos tamsos,
Lyg dvi laukų plaštakės
Vis blaškės be šviesos.

O vakarui atėjus –
Tikėsit, o gal ne?
Tas paukštis – praregėjo
Su plunksna auksine!

Dabar jisai giedojo,
Kad jam labai šviesu,
Kad jaučiasi lyg rojuj
Tarp dieviškų garsų.