Man atsibodo veidmainystė,
Ir tavo liūdesys juodai,
Nes tu, bijodamas suklysti,
Visai į pievas nuklydai.

Man atsibodo abejonės,
Pavydas, melas, neviltis,
Pikti ir abejingi žmonės,
Ir nesibaigianti naktis.

Jau pavargau nebetikėti,
Kad ryt geresnė bus diena,
Kasdien vis lėkti ir skubėti,
Tarytum būčiau amžina.