Vasariniai žiedai jau nuvyto,
Pranašaudami alkaną darganą.
Laimės trupinius sušlavė vėjas
Ir išbarstė lyg jauką.
Apšarmojo širdis apgauta,
Kai pūga šaltu delnu prigludo.
Paskutinis naktigonės laužas
Pelenų sniegu nusnigo...
Gal todėl ilgesys aplankė
Ir paglostė sušalusį skruostą.
Liūdesys susirangė prie židinio,
Paskandinęs taurėj vienatvę...