Rugsėjis tamsėjančią naktį
Skaičiuoja, ko gali netekti:
Šalna kiek žiedų nusineštų,
O kiek – jos kandimą iškęstų.

Net spalis, belaukiantis teismo,
Nenori prarast spalvų žaismo:
Draugingai saulutei mojuoja,
Bet puošnūs jau lapai – po kojom...

Kai saulė trumpam prasimerkia,
Nuliūsta – gamta tyliai verkia...
Sodybose medžiai vaitoja –
Jau lapkritis laiką matuoja.