„Į kitą šviesą prasikirtom eketę,
O ko netekom – žvaigždei težinotina“

A. Masionis „Šeimos relikvijos“


2)
Numirt paliko vieniša,
Nukaršusi tėvų troba.
Nakčia ateina raišas nakviša,
Ir liejasi tyli kalba.

Ką šneka paupio karklams
Pavargę ir išsekintas, –
Nesužinos šios romios aušros,
Ir niekas čia prašnekintas.

O žvaigždės grims į eketę,
Žarų šviesa nubalintos.
Bylos tėvų vėlės netektį,
Per amžius čia įkalintos.