Svetima
Šalta širdy, taip nežmoniškai šalta,
Ne žiema čia kalta ir ne ledo lašai.
Tavo pirštai šalti,
jie mane vis dar liečia.
Svetima, svetima, aš žinau, svetima.
Užėjai tik trumpam,
visuomet taip užklysti...
Bučinys, šypsena ir sudie, ir iki...
Šalta man ne todėl,
kad bijočiau vienatvės.
Pripratau jau seniai,
jau seniai pripratau.
Išeini, bet žinau, gal man tiek ir teliko...
Vėl užklysi trumpam kažkada.
Šalta man, taip nežmoniškai šalta,
Ne žiema čia kalta, ne vienatvė, ne tu,
Tavo pirštai šalti,
ir tie žodžiai ant lūpų:
Svetima, svetima, svetima...