net jei pamiršim viską
***
žinau, tu man nepriklausai, o aš ne tavo,
bet troškulio joks kitas nenumalšins vanduo.
paklyskim labirintuos miglos ant lūpų šiąnakt,
šviesoms žibintų gęstant, jau tuoj ištirps ruduo
dangaus skliautai kai žėri, nakties lašus surinkim,
galiukais pirštų lieskim, kol jie prisirps ugnim -
dabar ir čia gyventi - paskęst užburtam gurkšny
pagundai pasiduokim: tik šiąnakt mes laisvi
žinau, tu man nepriklausai, o aš ne tavo,
bet jei nakties nors lašas ant lūpų švintant liks -
jo skonio nepamirškim, net jei pamiršim viską.
kai vėl paliesi lietų, lietus tave pažins
***