Emigrantai
Likimas blaško mus ir jo kelių nežinom.
Svajojame atrasti Eldorado.
Ten laimės paukštę mes pagaut mėginam,
o kartais rodos laimė mus pati surado.
Klajūnai esame.Bet ne sava valia.
Lyg žuvys mes – gilyn gilyn vis neriam.
Tokia jau tėvynainių mūs dalia.
O ilgesį, lyg taurę vyno geriam.
Visur gerai, kur mūsų nebėra...
O gal už marių saulė daug ryškesnė?
Bet širdyje gimtinės šiluma.
Ir šviečia ji kitaip. Ir būna daug šiltesnė.
O žiemą sniegas būna toks purus.
Kalėdų naktį žvaigždės aiškiau šviečia.
Pakelk akis – čia tėviškės dangus –
Ir ilgesys namo sugrįžti kviečia...