Užmiršau kaip sunku yra laukti
Ir kaip skauda beveik pamiršau,
Iš akmens naują ugnį išgauti
Tarsi džiaugsmą užguitą bandau.

Rudenėja... Gimtinėn negrįšiu.
Nebeliko seniai tų takų.
Prie kelių sutrūnijo net kryžiai,
Tik užlopyti širdį sunku.

Užauginsim gal džiaugsmą šiandienį,
Pasitrauks užmarštin praeitis,
Ir uždengs jos plonytį šešėlį
Savo ūgiais kiti ir kiti.

Užmiršau... Paralelėm nuskriejo
Tarsi dvylika skausmo varnų,
Nes į saulėtą pusę žiūrėjau.
Tik į ten, kur iš lėto einu...