Ateisiu,ateisiu iš pievos
Jazminų kvapais apgaubta.
Nuoga ir tyra tarsi Ieva,
Lyg ką tik dabar sutverta.
          
Ateisiu - akyse lyg sniegas
Balti jazminų lapai kris...
Norėsiu iš karto atbėgus
Parodyt laimingas akis.

Užmiršiu, kad sopa krūtinėj
Bemiegės nakties deguliai.
Neverksiu, kad veidas patinęs,
Vandens prisisiurbę vokai.

Ateisiu džiaugsmingai pamiršus,
Kad greit neišeisiu visai.
Ir būsiu iš laimės pamišus
Trumpam nors, prieš pat - ,,amžinai‘‘...