Ašarėlės geltonos pabyra,
Ant lauko ir pilko akmens.
Meldžiuosi į rytmečio tylą,
Kas kalbą širdelės išgirs?

Geltoni krisleliai nuo beržo
Šalnos pakąsti nubyrės.
Paliks kilimėlis po beržu,
Mergaitė sėdės čia ir verks

Riedės ašarėlės ne veidu,
Skausmo upely širdelė paskęs.
Kodėl, Dieve, vėlei apleidai,
Kad verkia mergaitė liūdnai?

Kils rytą padangėj saulelė,
Migla šaltą ranką paduos.
Išgers ji šaltąjį perlą –
Širdelė aprims, neraudos.

Nekyla, nėra jau saulelės,
Širdelėj šaltojoj tamsu,
Paliko mergaitę bernelis,
Todėl ji liūdna, aš jaučiu.

Geltoni lapeliai – ne auksas
Šaltoji migla – ne mama.
Likai, mergužėle, palaukėj
Su savo širdelės gėla...