Čia – Savęspi.
Žodynas neužmiršęs jos.
Nors iš toli atėjus -
Iš toliau nei raidė,
Ji man kaip didelė šalis,
Valstybė,
Kurioje gyventi
Įkėlė Dievas ir lopšys.

O Savęspi,
Nedinki toliuos praeities.
Lukštenkis iš savęs,
Jei molio neužtenka,
Iš supratimo ir pasaulio
Dieviškos būties,
Kuri įkritus Žmoguje.

Pažįstu jau
Su kryžiais šitą žemę,
Su išartais piliakalniais
Ir pilkapiais, paklydusiais kažkur.
Čia, Savęspi,
Gyvena mano laisvė,
Atėjusi per kraują,
Papročius,
Per žodį,
Per vargus.

Tiek daug surinkusi
Ir nieko nepraradus,
Žmogaus būty kaip amžinybė
Dvasingai spindi, virpa Savęspi,
Šalis didi –
Nuo lopšio, kryžiaus
Lig žvaigždėtos begalybės...