Prie mėlyno bekraščio vandenyno
Namelis stovi medžių apsupty,
O kas jame gyvena, nieks nežino,
Tai laikoma didžiulėj paslapty.

Šeši maži nykštukai čia gyvena,
Kaip ir visi vaikai, su tėčiu ir mama.
Kai vakarais tėvelis židinį kūrena,
Namiškius apsupa jaukumas, šiluma.

Mama nykštukams verda vakarienę,
O jie sau klega, laksto po namus,
Gyvenimu jie džiaugiasi kas dieną –
Pasaulis jų mažytis ir ramus...