O, atsidusk širdie...
Priglusk prie mano uokso.
Ar negalvoji, kaip jai skauda?
Juk tu -
Ne aš
Suki lizdus
Iš Asmat Irtia veido.
Ir paslapčių tegu nebus.
Girdėk ir viską sužinosi -
Nenumarinta pelėda...
Ne-
     nu-
          ma-
                rin-
                     ta...
AITRI TAMSA jos uoksą glosto,
O akyse- šviesu,
Kad net pelėdai leido
Lizdą sukt
Iš savo veido
Gražus
Žmogus