Sutema,ištisai sutema,
net dangus išsigandęs,paniūręs,
pagaliau jį vaduoja atėjus naktis,
lyg į galvą paleistas
kontrolinis šūvis.
Užrakinsiu save iš vidaus,
kad penktadienis liktų už slenksčio,
tavo veidą esu jau pamiršęs seniai,
jei pabelstum,
duris neatverčiau.
Prie puodelio kavos nejučia
nukrentu vėl iš aukšto 9,
tango šoku širdy su tavim be tavęs,
kol sugrįžta mintis paslapčia,
kad aš tau
dinozauras Juros kapinyno.