Norėjau užrašyti gyvenimą
Bet  raidės išjojo baltų arklių kanopom
į neatrasto kalno viršūnę snieguotą
Užmigti ir nepabusti.
užmigti ir nebūti.


Akys užšalo nuo negražios būties
Nuo sniego karalienių šerkšno.
Visos gėlės susivyniojo į negimusius
kokonus.
Visos vasaros išėjo į neateisiančius
pavasarius.
Kur mūsų kalnų viršūnės ir papėdės?
Kur mūsų kalnai ir kur mes?
Akli, prarasti, pasimetę vaikai
peraugusiom kojom...
Ar jos nuves?
Ar nuves
Ten, kur Būsim,
O ne ilgėsimės...

Norėjau užrašyti gyvenimą...