Duok ranką, mieloji, kviečiu tave šokiui
Su rudenio lapais kartu,
Nuraudę klevai nepaliauja šypsotis,
Kad aš mūsų meile tikiu.

Nuskriejo balandžiai, nutilo birželiai,
Neliko ir liepų medaus,
Tik šiltas rugsėjis, geraširdiškas spalis
Vis dega žvaigždes ant dangaus.

Mes suksimės vėjy auksinėj alėjoj
Po krintančių lapų pūga,
Nors metai begėdžiai nuo mūsų pabėgo,
Palikę su balta šarma.

Ne vieną pavasarį žadinom dviese,
Kai rinkom žibuokles šlaite,
Žinau, kad šakelių alyvų ilgiesi,
Su žiedlapių laime juose.

Duok ranką, mieloji, kviečiu tave šokiui,
Pamirškim šešėlius visus,
Tegul parko medžiai ilgam pasimokys,
Kaip saugoti žiedus šventus.