Sapnavau, kad langas atsivėrė,
Sapnavau aš atdaras duris,
Tavo rankos švelniai glostė žvėrį –
Tamsoje siūbavo žiburys...

Aš buvau pabaisa ta gauruota,
Tu – princesė ,užburta nakties.
Bet laisva – nelaikė tavęs grotos,
Žvėrį tu pati norėjai liest...

Na ir kas, kad kailis, dantys aštrūs...
Na ir kas, kad purvini nagai...
Nors žiema, bet mudviem buvo karšta,
Karšta taip, kad praviri langai...