Parodijų teatras gyvenimo avanscenoj,
Alkanos kaukės, mirę veidai.
Maudosi dulkėse prieš Triumfo arką,
Bežadžiai pleibojai puošniais apdarais.
Akli ir kurti, tačiau manieringi,
Tarp svetimų vaiduokliškai tylūs.
Vergai sukaustyti baimės grandinėm,
Kas vakarą garbina aukso veršį.
Kvaili juokdariai tuštybės mugėj
Žongliruoja jausmais, laižydami trupinius.
Ir spjovę likimui į veidą,
Suka ruletę, sielas palikę užstatu.