sėdėjau ne šiandieną
ant dalgio ašmenų
kur auga varpos
mačiau dar pernai žiemą
kai pusnyse žydėjo obelys
ant klevo jojo saulė
mėnulis gėrė kavą
su medumi dar bitėse
žieduos byrėjo tinkas
blogas šeimininkas
lopė dangaus grindis
kad debesys būtų
valgomi cukraus vata
šiltino sienas ir stogą
dengė sąmoningai atvirkščiai
gerąja puse blogai atrodė
dvi dienos po vakar