Tylus pragaras

Tyli naktis, kai angelai užmiega
Ir sapnuoja tai, kas tau džiaugsminga.

Amžinai tyli mintis, nuskendusi
Vilties pragariškoj jūroj...

Tavo užsiūtos lūpos mano
Širdį verčia nustoti rėkti...

Tylos garsuose mano klausa
Panardinta gilioj palaimoj.

Užmiršta ramybė jo akyse
Mane neša į tylią naktį.

Ant pūkinių patalų mane
Nuneš pas angelus.

Ten tik ramybės muziką
Akimis grosiu...

Ir skrisiu pas tave, kad
Tyloje netektų būti man
Vienai...
FanTazy