Burną man nutvilkė
Prėskas rudens skonis.
Mintyse vis pynės
Keistos abejonės.

Pilkas dangus, sumišęs su dūmais
Uždengė saulę ir giedrą.
Akyse spindėjo miręs mėnulis,
Jis išsiliejo ir sudegino miestą.

Toli už girios metalo bokštai,
Juose viešpatauja tamsa.
Ir klykia keisti juodi paukščiai,
Pasislėpė po pūvančiais lapais diena.

Apleisti namai, dėl jų verkė žuvėdros,
Rodos šaipėsi iš skubančių žmonių.
Švytinčios elektros bangos nutvilkė skaudžiai kūną,
Nebegalėjau pajudint pečių.