Ar tu meni, kai mes kadais kartu
mėnulio jūroj braidėme abu-
Mūs meilės aidas skrido į žvaigždes,
kokie jauni, laimingi buvom mes.

Paukštelių giesmės sklido taip toli-
ir mes taip svaigom meilės sukury.
O tavo balsas buvo toks švelnus
ir šiltas toks, kaip vasaros lietus.

Bet viskas buvo jau labai seniai,
ištirpo vėjo nunešti aidai-
Mūs meilė draikosi voratinkliais laukuos.
Tik mano lūpos tavo vardą vis kartos...