Kai mirsiu norėčiau
Kad kas skylmušiu
Daugsyk suspaustų
Mano gyvenimą ir
Kas liks – neišmestų
Nes tie popieriniai
Balti rutuliukai ir bus
Mano palikimas Tau
Kad nykų rudenį
Užliptum į obels viršų
Ir paleistum rutuliukus
Lyg žiedus į purviną žemę
Nes bent taip aš tikiuos
Nors dar vienai akimirkai
Padovanoti Tau nuostabą