(Lietuvos Nepriklausomybės 20-čiui)

Plaukė upės per Lietuvos žemę
Po sunkiu tartum švinas ledu,
Žydros bangos sustingo, užšalo
Nuo žvarbaus, pikto vėjo Rytų.

Nekukavo gegutė beržely
Sodžiaus broliams toli ištremtiems,
Nežaliavo klevai jiems prie kelio
Už Uralo numirt paliktiems.

Ilgai saulė per dangų riedėjo,
Kol pakilo virš žemės gimtos,
Kol šarvai primesti suaižėjo
Nevėžio, Neries ir Ventos.

Vėl pakilo į dangų, pražydo
Spalvom šilkas tautos širdyje
Su malda, su daina ir su ryžtu
Sutikt Laisvę gėlių Kelyje.

Vėrės akys, per naktį prabudo
Didžiavyrių užmigus dvasia,
Keitė primestą svetimą rūbą
Savo drobe lyg kovas šviesia.

Plaukė upės per Lietuvos žemę
Po sunkiu tartum švinas ledu,
Kol prie Nemuno Sąjūdis tarė –
O Tėvyne, pasipuoški Aktu!

Pasipuoški Aktu – vainiku,
Ne iš žydinčių pievų ramunių,
Pasipuoški Aktu – vainiku
Ąžuolų
               iš ūksmingų, šventų mūsų girių.