****
Palieski švelniai mano plaukus,
Priglauski švelniai prie savęs.
Sakyk, kad nieko Tau netrūksta,
Kol stovim dviese kelyje.
Turėti vienas kitą – taip gera ir ramu,
Ir nors kely taip šalta ir baugu,
Man nebaisu,
Nes aš Tave turiu.
Prigludę viens prie kito tyliai,
Mes be žodžių žengiame pirmyn.
Lyg du maži paukšteliai prie pat lizdo,
Taip ir mudu bandome pakilt aukštyn.
Ir prisiekiau aš tada,
Savo sparnus Tau atiduoti.
Kad pakiltum ir
Skrietum su spinduliu drauge.
Kad saulę pabučiuotum,
Ir užmigtum debesyje.
Ir tik kartais,
Kai Tu jausi liūdesį neaiškų,
Aplankyk sapne mane.
Mano durys Tau visad atviros,
Įeik,
Ir leisk apkabinkt man Tave.