Senos jo akys įsmigo į mane.
Jokios išminties neregėt, tik
Sunkiai beišlaikoma būtis
Ant paskutinių blakstienų.

Šiuos namuos nebijom mirties.
Viskas, sakom, Dievo valioj.
Tik kažkodėl vis patikrinam
Ar gerai užkamšėm langus,
Ar duris gerai užrakinom, nes.

O jei neįspėję jie iš anapus
Pateks skersvėjų srautais čia
Ir pasiimt, kas jiems priklauso?
Viskas, užkalbam, Dievo valioj.