„Vėl gegužio žiedai
Puošia pievas ir klonius...“
Skardžiabalsiai diedai,
Baikit šiurpinti žmones!

Pati ramunę baltą
Tu pievoje nuskynei...
Ir kas gi dabar kaltas,
Kad pievą tą išmynei?

Tiltus ne aš sudeginau,
Kam kaltini mane, Stasy?
Seniai prie jūros nebuvau,
Todėl pats kaltas ir esi.

Ir kas gi tavo damą lies -
Ko, Ryti, scenoje plyšoji?
Sau vieną saugai, o kitas -
Tu savo dainomis vilioji.

„Tau 36“, - man dainavai...
(Dabar ir tau bemaž jau tiek.)
Nors sau jaunesnę suradai, -
Man patinki, Maksai, vis tiek...

Aš Amberio dainų klausau,
Nors angliškai beveik nemoku,
Dažniausiai aš klausau Chošnau -
Patinka dainos jo ir... juokas.