kaukia šuva
mėnulin žiūri
antra para
kai girtas guli
jo šeimininkas
neišsiblaivo
šuo nelaimingas
viliasi naiviai
savo kaukimu
šeimininką graudinti
kad nuo grandinės
jį atkabintų
tai nors vandens
kur baloj palaktų
o duonos plutos
vakarienei pakaktų

kaukia šuva
Lietuvos kaime
kaip žmonės sako
lyg prieš nelaimę