Kiti skaito Remarką,
Tu – domiesi Petrarka.
Man skiri jo sonetą...
Iš tiesų – netikėta.

Tu buvai visad tvirtas,
Ir rašai man negirtas...
Jei naivumo turėčiau,
Sonetu patikėčiau.

Bet skaityt buvo miela –
Žodžiai virpino sielą...
Ir tapau aš turtinga.
Ačiū tau. Aš laiminga.