Pokalbis
Alio. Klausau. Prašau, kalbėk...
Aš tikrai nepykstu. Jau atleidau.
Tu myli mane? Ir aš, patikėk,
pasiilgau tavojo veido.
Ar aš laukiu tavęs? Aišku laukiu.
Tik skubėk ir negaišk. Patikėki,
bėgsim vėl mes gėlėtom palaukėm
tyliai gęstančios saulės lydėti.
Susikibę už rankų, basi –
kaip kadais. Kaip prieš daugelį metų.
Kokie mes tada buvom jauni –
o dabar apdaužyti verpetų.
Tu sakai, mūsų širdys suplaks?
Tikra meilė sudegti negali?
Greitai amžiaus mums pusė sukaks...
Tavo jausmas stiprus ir begalis?
Ei, alio. Ko tyli. Kur dingai?
Kaip? Ir vėl aš tą patį kartoju?
Na, nepyk. Pasiilgau. Tikrai.
Kad tu grįši, aš visad žinojau.