Nejaučiu tavo lūpų saldumo,
Pirmąkart, pirmąkart nejaučiu.
Lyg bejausmė lėlė skudurinė
Su kreivai siuvinėtu šypsniu.
Tu kalbi ir kalbi apie nieką...
Žodžiai dūžta į akliną sieną
Ir pavirtę naktiniais drugiais,
Apgaulingoj tyloj pasilieka.
Tavo rankos – jau jų nepažįstu,
Kad galėčiau numirti ir gimt.
Atsiduodu likimui lyg sfinksas,
Su viltim kada nors prisikelt.