Juodas nerimo šešėlis
Užklojo pilnatį ir medžių plikas šakas.
Ledu apsitraukė kartėlis,
Lauke sulojo šuva.

Ugnies raudonas paukštis
Prasklendė palei veidą
Mane viliojo svaigus aukštis,
Nuo kalnų atsimušė aidas.

Juodas tamsiai dangus
Giesmę tylią kalbėjo,
Tavęs daugiau nebebus,
Tik laiškus be atsako atneš šiaurės vėjas.

Liūdesys pagaliau atvažiavo
Skraidančių liūtų traukiamom rogėm,
Nuskambėjo sidabro varpelis,
Dovana – pragaištingos svajonės.

Virš užšąlusios upės
Grojo fleita ilgesys,
Keistos jo sukurtos natos
Ore ilgai dar skraidys.

Kažkas virš sudžiūvusio klevo
Pakabino pakartą katę,
Kraujas juodas lašėjo,
Atšliaužė vario gyvatės.

Debesys iš tamsiai mėlyno aksomo
Siuntė man piktus linkėjimus.
Dingo kažkur geri norai,
Liko tik nuoskaudos drauge su gėla.