Kad nebuvau ten - nebėda.
Tačiau, kad  toks aš čia?!...

O Tėve, būki lyg nebūtum!
Argi tingus?
Žinojimui apkurtęs?
Argi ne piligrimas
Vaikščiot po save?

O nežinojau, kad tas „čia“,
Ištirpęs žmogiškame savęspi.
Vaizdai išsidriekia keisti -
Ir čia, ir ten
Gyvena,
Kas šalia manęs
Seniausiai negyvena.

O Tėve, būki lyg nebūtum.
Ir nesakyk, kad paliečiu
Ne savo žemę...
Kitaip nėra.
Kitaip nebus.
Kai reikia
Ir Anapilį nešioti,
Atsiveria vaizdai iš Savęspi.