Sudžiovinau padovanotus man lapus
Ir tik dabar aš supratau, kad tu - teisus.
Dabar žinau, kodėl po liepų šakomis
Laimingos poros šnekasi tik akimis...
.........................................................
Kai vėlei liepos apsipils gelsvais žiedais,
Kai bitės nutaškys medum žalius lapus,
Kai vėlei vasara jos grožiu džiaugtis leis,
Lyg maldą vis kartosiu aš tavus žodžius:

„Todėl man liepų lapai yra gražūs,
Kad jie į širdį mylinčią panašūs...“