Kaip nesuledėt nuo šalto, šleikštaus melo,
Nuo troškulio parduot ir parsiduot,
Kai sąžinę lyg kekšę pajuokai išstato
Ir pradeda veidmainiškai dejuot:

- Ak krizė, sunkmetis, viską suvalgė
Anie be mūsų prieš metus, o mes tai alkani.
Ir nepaliko ką parduot, ak, varge varge!
Gal meriją, gal Seimo rūmus, kolei dar tvirti?

Kur buvo parkai, driekės pievos žalios –
Dabar nelįsk, šiukštu, jau privatu,
Lyg šluotražiu nušluotos pirkios ir pirkelės,
Elito pilys su baseinais stojasi piestu.

Pamirški, kaimo broli, ežero bangų plakimą,
Meldų šnarėjimas ne tau, ne tau,
Užtvėrė godžios rankos kelią, taką, priėjimą,
Riesti nagai pasakė – čia tik sau.

Ką reiškia rusų tankai ir žiaurus „omonas“,
Juos galima išgąsdint didvyrių krauju.
Sunkiau daug su savais, galvojom – visi žmonės,
Bet ne. Žiūrėk -  paspirs tave lakuotu jie batu.

Kaip nesuledėt nuo šalto, šleikštaus melo,
Nuo troškulio parduot ir parsiduot.
Pigiam lombarde užstatyti miršta idealai,
O Laisvės aukure vien purvinas vanduo.