akli balandžiai
duonos
trupinių
neranda

aikštėse

nesugano
šnaresio
piemuo

po kojomis

vanduo
požemius slepia

mano
sielos

nepamaitinsi:

tuščiomis gatvėmis
skubančių
nelaukia

balose sušlampa
neišbrenda
neskęsta

atsigerk

gal praregėsi
gal
rudeniu pavirsi