sakyk gi
kaip tave išplėšti
kad prabiltum į
dūžtantį lietų
kad iškvėptum
už mane
neužrašomas
trapias
baugias
gelmes
už mane
išlytum
kai atmerktom
akim
miegosiu
kai jos
tos akys
įsmeigtos į
tolumą
lyg sušalę
benamiai vaikai
žiūrės
nieko
nebeprašantys
nebesitikintys
randuotais
veidais
susikūprinę
nebemokės
nebesiryš prakalbėt
sakyk gi kaip tave
išplėšti
jei esi
jei tikrai esi
tai bent sapne
sapne bent
leisk savo
dvasios
kliedesius
užrašyt
ne raidėm
ne junginiais
sintaksiniais

----
kad skaitytų tas
mažytis
nemokantis
nė vienos raidės
randuotas
didvyris
kurio namai
po dangum
kurio viltis
Ten
kur viena
koja kurią
ir beturi
jau
dangop