Padalinau gyvenimą per pusę:
Šviesesnė jo dalis jau praeity.
Mylėjau, mylima esu ir būsiu!
Argi svarbu, ką pagalvos kiti?

Nors mano metai jau pakalnėn rieda,
Džiaugiuos, kad žmogų artimą turiu.
Prisipažinti man visai negėda,
Kad dar prie jo sušilti aš galiu.

Gatve skubu aukštai iškėlus galvą:
Savim pasitikiu. Aš išdidi!
Dar gražios mano rudeninės spalvos...
O žiemiškas šiaurys gal dar toli?