Neša upė paskutinį lapą,
gelsvą lapą verkiančio rudens.
Šaltos bangos plaka krantą, šneka –
Srūvantis vanduo kažką graudins...

Plaukia drumzlėm rudeniniai lietūs.
Švino debesys tuoj tuoj užgrius.
Lapas vienišas, neradęs vargšas vietos,
plaukia ten, kur saulėtas dangus.

Nesustabdo jo verpetai, šalti lietūs –
Plaukia nešamas slaptų jėgų.
Ieško sau gyvenime jis vietos,
ieško saulės nutviekstų krantų.