šiugždu...
Rinkai ir dėjai surinktus lapus –
Į knygą baltą dar neparašytą...
Manei, kad jie sugers jausmus,
Ir šildys sielą, kai už lango sninga.
Ruduo Tau buvo toks gražus,
Nukritę lapai kėlė vėjus,
Ir liko daug kas nesakyta –
Daugiau, nei lapų surinkta.
O spalvos keisis, atspalviai išbluks,
Jei aprašysi – nuotaiką išsaugosi,
Kuri lydėjo lyg šešėlis draugo,
Šiugždėdama neištartus žodžius...
Ruduo Tau buvo toks gražus,
Vėjelis žarstė auksinius lapus.
Dar liko daug neišsakyta –
Daugiau nei lapų pribarstyta.
Kažkas pažėrė paprastus žodžius
Spalvoton sielon, dar nesutaršyton,
Primindamas eilėraštį neužrašytą
Kartu su lapais...* jausmus.
* (galima pasirinkti)