Rasos stebuklas

Noriu ryte atsikelt
Ir išeit ant rasotos žolės.
Svajojau per visąnakt,
Kaip ji mano kojas palies.

Kad ji mano kojas pateps
Vėsiais krištoliniais lašais,
Ir to mano kūnui užteks,
Ir tai jėgų man suteiks

Peržengti vakar pakritusius,
Palikti jau pasilikusius.
Mindaugas Tartainis