Sakyki, moterie, kas tu esi?
Gal kam žvaigždė buvai šviesi?
Gal ilgesiu kam nors likai
Ir neužžėlė praeitin takai?
Nebrauki ašaros slapčia,
Nes reikalinga tu dabar ir čia.
Ir nesikrimsk, kad pasenai,
Nes nuolat širdį dalinai...
Kitus mylėt, save dalint,
Daug atiduot, mažai paimt,
Ką nors aukot, vis būt šalia –
Tokia jau moteries dalia.
Tu reikalinga artimiems, vaikams.
Tikėki visados – ir dar kai kam...
...............................................
Moters jausmai tokie išgryninti –
Nesensta moteris tik mylinti.