Išvargo akys
Dėl ašarų karčių.
Sustingo lūpos,
Dėl žodžių netartų.
Ir taip lėtai, kaip plunksna krenta,
Suplyšo man širdis
Į šimtus mažų dalių.

Nebeliko nieko...

Nei spindinčių akių,
Nei lūpų raudonų,
Nei mylinčios širdies,
Nei mano ateities.