Užmirštas valsas
Šaukia gimtinės balsas,
traukia gimti namai.
Kaip senas užmirštas valsas –
atgyja seni laikai.
Prieš mano akis slenka vaizdas –
matau aš mamyte, tave,
o mintyse pinas, mainos
tavo dainuota daina.
Artimos širdys ir sielos
užmirštą valsą klausys –
Prabėgęs laikas toks mielas –
taip man brangi atmintis.
Šypsenos tavo ilgiuosi –
Mama, paguoski mane.
O kai naktim nemiegosiu,
noriu, kad būtum šalia.
Leisk į tave pažiūrėti,
svajoju tave apkabint,
galvą ant kelių padėti,
rankų švelnumą atmint.
Toli, iš toli girdis balsas.
Žinau, kad šauki tu mane.
O senas užmirštas valsas
Primena, mama, tave.