Kažko vis troškau, laukiau, kažko vis dar tikėjausi
Ir, neviltį užgniaužęs, aš pergalės ilgėjausi,
Bet numirė pasaulis, mane išmetęs mirusį.
Mane jisai paliko ir taip jau pasilikusį.

Gyvenimas nuėjo ir net neatsisuko
Į kalinį, mes katorga ne per ilgiausiai truko.
Kam reikalingas vergvaldžiui išsekęs ir ištroškęs,
Suspardytas, sumindžiotas ir kortomis praloštas?