Būk sveikas, rudenėli darganotas,
Su vėjo gūsiais, audromis!
Draskyk, kas sena, sunešiota,
Nuplėški, skalbki liūtimis.

Tai kas, kad medžiai liks be lapų,
O gervių klyksmas toks graudus,
Už tai, kaip švyti Paukščių takas,
Žvaigždėtas kelias į namus.

Ruduo – man ne baigtis ir ne vienatvė,
Naujos kūrybos tik pradžia.
Lai dega auksu, kam paskirta degti,
Gamtos amžiname rate.

Nuplautos dulkės, gaivus oro gurkšnis,
Žvilgsnis akių ir vėl skvarbus,
Reikia skubėt, darbų per šimtą,
Žiema greit veršis į svečius.

Gal būt išleptume, jei vasara vis tęstųs,
Laukai pavargtų nuo spalvų gėlių,
Rudens dienoj taip gera šviesą rasti,
Džiaugtis miškais, juoduoju arimu.

Būk sveikas, rudenėli, maištingas ir saulėtas!
Ir toks, ir toks tikrai esi gražus.
Žmogus nauja viltim gali būt pakylėtas,
Net palydėdamas nutolstančius metus.