Tai buvo TADA
Kai pasakė:
- Neišduok
             pašaukimo
                      širdies.

Pagalvojau:
Taip Birštonas šneka.
Grįžo Vytautas Didis-
Ir nuo balno
Nenori nusėst.

Jau praėjo daug metų
Kaip parašas mažas
Vis rašo ir rašo
P. Kulvinsko žodžius:
" Neišduok
             pašaukimo
                        širdies“

Prirašiau:
„Vytautas Didis iš balno
Nenori išsėst“.

Ir dabar va,
Atvertęs mažytę knygutę
Su širdies gėlėmis
Ir sena atmintim,
Priglustu prie maldos,
Kuria meldžias Kulvinskas
Ir žinau, kad man reikia
SAVOS:

„Dėkoju, o Dieve,
Kad Tavo šviesa
Neleidžia kitaip pasirinkti“

Mažytė knygutė,
Bet parašas aukštas:
„Neišduok
            pašaukimo
                     širdies“

Nenori nuo balno
Nusėsti Didysis,
Nenoriu  ir aš
NEŽINOT praeities