mano galvoj – voratinklių pilis,
o karalaitis išpardavęs kryžių –
komerciškai, bet juk žinai, kad lis,
ir vakaras, standartiškai sugižęs,
gargaliuos pritvinkusią lopšinę,
atspindėdamas granito plokštėje
dūšelę, karštligiškai pynusią
tinklą paskutinį – užsiropšti
sūnų pabučiuot į šaltą kaktą,
ir išnykt standartiškai – kaip dūmui.
kitąryt lyg pirštui spragtelėjus
užpaišyt mintis. --- nieko nebuvę.

tavo galvoj – voratinklių pilis,
tačiau nėr karalaičio – tik karūnos
karštais smeigtukais degina akis –
kitokio bučinio iš ten nebūna.